Priminimas žiemos pramogų mėgėjams: kokio storio ledas laikomas saugiu ir kaip elgtis nelaimės atveju

Žiemiški orai ir ant vandens telkinių susiformavęs ledas kasmet vilioja gyventojus vaikščioti, čiuožinėti ar žvejoti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena, kad tokios pramogos susijusios su rimtais pavojais, todėl būtina įvertinti ledo būklę ir elgtis atsakingai tiek patiems, tiek prižiūrint vaikus.

Specialistai nurodo, kad saugiu žmogui laikomas ledas, kurio storis viršija 7 cm. Grupė žmonių gali būti ant ledo tik tada, kai storis siekia ne mažiau kaip 12 cm. Pabrėžiama, kad tvirtas ledas paprastai būna melsvo ar žalsvo atspalvio. Matinė balta arba gelsva ledo spalva rodo jo silpnumą. Ploniausias ir trapiausias ledas dažniausiai susidaro ten, kur įšalusios šakos, lentos ar kiti daiktai, taip pat šalia krūmų, medžių, nendrių, upelių žiočių, gamyklų nuotekų ar šaltinių.

Einant ant užšalusio vandens telkinio rekomenduojama su savimi turėti tvirtą lazdą ir ja nuolat tikrinti ledo atsparumą. Jei po smūgio į ledą pasirodo vanduo, patariama nedelsiant trauktis atgal į krantą. Judėti siūloma čiuožiant, nekoeliant kojų nuo ledo, o einant grupėmis laikytis mažiausiai 5 metrų atstumo tarp žmonių. Svarbu vengti sniegu užneštų vietų ir pusnių, nes po jomis ledas dažnai būna plonesnis. Ypatingo dėmesio reikalauja atodrėkio laikotarpiai ir atkarpos prie kranto, kur ledas būna silpnesnis ir su įtrūkimais.

Instrukcijose nurodoma, kad įlūžus pirmiausia būtina išlikti kiek įmanoma ramesniam ir bandyti ropštis ant ledo ta kryptimi, iš kurios ateita. Rekomenduojama rankas ištiesti plačiai, krūtine gulantis ant ledo ir pamažu iškeliant vieną, paskui kitą koją. Išlipus iš eketės nereikėtų stotis – reikia ridentis ar šliaužti toliau nuo pavojingos vietos, tik po to judėti link kranto ir skubėti į šiltą patalpą.

Pamačius skęstantįjį akcentuojama, kad svarbi kiekviena minutė. Patariama šaukti, kad žmogui būtų aišku, jog jam teikiama pagalba, ir prie eketės artėti šliaužte, plačiai išskleidus rankas. Jei įmanoma, po savimi patiesiamos slidės ar lenta. Pabrėžiama, kad prie pat eketės krašto artintis nereikėtų, nes ledas čia itin trapus. Skęstančiajam rekomenduojama paduoti slidę, slidžių lazdą, lentą, numesti virvę ar tvirtai surištus šalikus. Keliems gelbėtojams patariama gulint ant ledo sudaryti grandinę, laikantis vienas kito už kojų.

Ištraukus žmogų ant ledo, būtina nuo eketės šliaužti kuo toliau ir nukentėjusį kuo greičiau nugabenti į šiltą vietą. Ten rekomenduojama jį nusausinti, perrengti sausais drabužiais, pagirdyti karšta arbata ir suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Daugiau informacijos apie gamtinius pavojus pateikiama svetainėje https://lt72.lt/gamtiniai-pavojai/.