Nuo 2026 m. aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai privalės aptarnauti klientus lietuviškai

Nuo 2026 m. pradžios Lietuvoje įsigalios nauji valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai užsienio piliečiams, dirbantiems prekybos ir paslaugų srityse. Nustatyta, kad tiek užsieniečiai darbuotojai, tiek juos samdančios įmonės turės užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba Vyriausybės apibrėžtu lygiu.

Migracijos departamento duomenimis, 2025 m. lapkričio 1 d. leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 214 756 asmenys. 2025 m. pradžioje Šiauliuose gyveno 20 365 užsieniečiai; daugiau jų registruota tik Vilniuje – 60 847. Kaune gyveno 17 847, Klaipėdoje – 17 437, Panevėžyje – 2 456 užsieniečiai. Dėl augančio atvykstančiųjų skaičiaus buvo pakeistas Valstybinės kalbos įstatymas, numatant prievolę visiems prekes parduodantiems ar paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims aptarnauti gyventojus valstybine kalba.

Ši pareiga netaikoma tiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie prekes šalyje parduoda tik laikinai ir nevykdo tokios veiklos nuolat, pavyzdžiui, mugėse ar prekiaudami savo surinktomis miško gėrybėmis. Taip pat numatyta išimtis Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtais atvejais, kai valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas būtų laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu. Naujos nuostatos papildo jau galiojantį Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį, kuriame numatytas valstybinės kalbos mokėjimas valstybės ir savivaldybių institucijose bei gyventojų aptarnavimo įstaigose dirbantiems vadovams, tarnautojams ir pareigūnams.

Vyriausybės 2025 m. lapkričio 26 d. pakeistas nutarimas Nr. 1688 detaliau apibrėžia kalbos mokėjimo kategorijų taikymą ir jas susieja su Europos kalbų mokėjimo lygiais A1–C2. Įvedamas naujas A1 lygis, laikomas bazine kategorija, taikoma užsieniečiams, tiesiogiai parduodantiems prekes ar teikiantiems paslaugas. Šiuo lygiu asmuo turi gebėti vartoti paprasčiausias frazes, prisistatyti, užduoti ir suprasti pagrindinius asmeninio pobūdžio klausimus. A1 lygio reikalavimas galios dvejus metus nuo pirmojo dokumento, suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo dienos. Jei dokumentas išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d., terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pasibaigus dvejų metų laikotarpiui ir toliau dirbant prekybos ar paslaugų sektoriuje, reikės mokėti lietuvių kalbą A2 lygiu, kuris atitinka pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Antroji kategorija prilyginama B1 lygiui, trečioji – B2 lygiui, o C1 ir C2 lygiai taip pat priskiriami trečiajai kategorijai. Tam tikrais atvejais trečioji kategorija laikoma įgyta, jei asmuo yra baigęs pagrindinį, vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą lietuvių kalba, mokęsis pagal programas, kuriose dėstyta lietuvių kalba, arba po 1991 m. išlaikęs mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, patvirtinantį lietuvių kalbos mokėjimą. Pirmoji kategorija gali būti pripažįstama asmenims, baigusiems vidurinę mokyklą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jei buvo dėstoma lietuvių kalba, arba išlaikiusiems valstybinės kalbos egzaminą pilietybei gauti.

Laikinoji apsauga suteikta nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams kol kas neįpareigoja laikytis šių naujų reikalavimų – jie bus taikomi tik pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui. Ukrainos piliečiai, neturintys laikinosios apsaugos statuso pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, privalo mokėti lietuvių kalbą pagal nustatytas kategorijas. Valstybinės kalbos egzaminus organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra ir tik jos išduoti pažymėjimai pripažįstami įsidarbinant; lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimai šioje srityje negalioja.

Šiauliuose valstybinės kalbos egzaminai vykdomi Šiaulių „Santarvės“ gimnazijoje, Vytauto g. 113. Telefonu (0 41) 435 716 ir el. paštu [email protected] teikiama informacija apie egzaminus, o papildoma informacija skelbiama interneto svetainėje https://santarves.lt/valstybine-kalba-konstitucija/.